Nuolatinės srovės variklis yra elektros variklis, kuris nuolatinės srovės elektros energiją paverčia mechanine energija. Dėl puikių greičio{1}}valdymo savybių jis plačiai naudojamas elektrinės pavaros sistemose. Atsižvelgiant į sužadinimo metodus, nuolatinės srovės varikliai skirstomi į tris kategorijas: nuolatinio magneto, atskirai sužadinamo ir savaiminio{3}}žadinimo. Savaiminio sužadinimo{5}}kategorija toliau skirstoma į tris tipus: šuntą, seriją ir sudėtinį.
Kai nuolatinės srovės maitinimo šaltinis šepečiais tiekia srovę į armatūros apviją, laidai, esantys po statoriaus šiauriniu (N) poliumi, teka vienoda kryptimi srovę; pagal kairiosios-rankos taisyklę šie laidininkai veikia prieš- laikrodžio rodyklės kryptimi. Panašiai laidininkai, esantys po statoriaus pietiniu (S) poliumi, taip pat teka ta pačia kryptimi ir, vadovaujantis ta pačia kairiosios rankos taisykle, taip pat yra veikiami sukimo momento prieš- laikrodžio rodyklės kryptimi. Vadinasi, visa armatūros apvija -ty rotorius-suka prieš- laikrodžio rodyklės kryptimi, taip paverčiant įvestą nuolatinės srovės elektros energiją į mechaninę išėjimo energiją rotoriaus velene. Variklis susideda iš dviejų pagrindinių komponentų: statoriaus ir rotoriaus. Statorių sudaro pagrindas, pagrindiniai magnetiniai poliai, tarppoliai, šepečio mazgas ir kiti elementai; rotorius (armatūra) susideda iš armatūros šerdies, armatūros apvijos, komutatoriaus, besisukančio veleno, aušinimo ventiliatoriaus ir susijusių dalių.
